Projektas „Kelias į priklausymą“

Erasmus+ KA210-YOU mažos apimties partnerystė jaunimo srityje

Partneriai: Metų rievės (Lietuva, koordinatorius) ir Integrated Minds (Norvegija)

Apie projektą

Karas Ukrainoje privertė palikti namus milijonus žmonių, tarp jų ir daug jaunuolių, kurie dabar gyvena Lietuvoje ir Norvegijoje. Jie dažnai susiduria su kultūriniu prisitaikymu, kalbos barjerais, socialinės įtraukties ir psichikos sveikatos iššūkiais.

Projekte „Kelias į priklausymą“ dvi organizacijos iš dviejų šalių mokėsi viena iš kitos, nustatė šiuos iššūkius, dalijosi gerąja patirtimi ir kūrė praktines priemones darbui su jaunimu.

Ką nuveikėme

  • Tyrimas: lyginamoji internetinė jaunų ukrainiečių apklausa Lietuvoje ir Norvegijoje bei partnerių kasdienio darbo su jaunimu praktikų pasidalijimas.
  • Mokymai: darbuotojų, dirbančių su jaunimu, gebėjimų stiprinimas dirbant su karo ir priverstinio kėlimosi paveiktais jaunuoliais.
  • Bendruomeninė veikla ir dirbtuvės: kultūrų mainai, bendruomenės diskusijos apie integraciją, komandos formavimas gamtoje, savijautos ir saviraiškos užsiėmimai, kuriuose jaunimas turėjo aktyvius vaidmenis.
  • Mokymosi vizitai: lietuvių grupė lankėsi Norvegijoje, kur dalyvavo psichikos sveikatos dirbtuvėse ir susitikimuose su jaunimo centrais bei NVO. Norvegijos dalyviai lankėsi Lietuvos jaunimo organizacijose ir dalyvavo kultūrų mainuose.
  • Baigiamoji konferencija: rezultatų ir rekomendacijų pristatymas.

Tyrimo rezultatai

Apklausoje dalyvavo 36 jauni ukrainiečiai nuo 14 iki 18 metų. Dauguma (24) priimančioje šalyje gyvena daugiau nei trejus metus.

  • Laisvalaikis: 18 iš 36 daugiausia laisvo laiko leidžia su kitais ukrainiečiais, 12 – vienodai su ukrainiečiais ir vietos bendraamžiais. Tai nebūtinai rodo nepavykusią integraciją, nes apklausa nematavo draugysčių artumo ar asmeninio pasirinkimo.
  • Veikla: 24 reguliariai dalyvauja aktyvaus laisvalaikio veiklose, dar 6 norėtų dalyvauti dažniau.
  • Integracija: 15 jaučiasi visiškai integravęsi, 21 – iš dalies. Reguliarus dalyvavimas ir ilgesnis gyvenimas šalyje automatiškai nereiškė visiškos integracijos jausmo.
  • Kalba: 24 teigė, kad kalba kartais trukdo, 3 – kad tai didelė kliūtis.
  • Parama: 30 paramą ir siūlomas veiklas įvertino gerai arba puikiai.

Atvirais atsakymais jaunimas išreiškė norą tikro kontakto su vietos bendraamžiais, savos erdvės be išskirtinumo, pagarbaus požiūrio, kol dar mokosi vietos kalbos, ir saugios aplinkos, kur jų klausomasi.

Rekomendacijos darbui su jaunimu

  • Kurti dvipusius ryšius su vietos bendraamžiais per bendras užduotis su lygiaverčiais vaidmenimis.
  • Palikti pasirinkimą: veiklos, atviros visiems, ir erdvė ukrainiečių kalbai bei kultūrai.
  • Užtikrinti prieinamumą mokantis kalbos: aiški informacija, svarbiausia – ir ukrainiečių kalba.
  • Siūlyti saugų santykį ir aiškų kelią pagalbos link.
  • Pasiekti mažiau matomą jaunimą žemo slenksčio pirmuoju žingsniu.
  • Įtraukti jaunimą į sprendimus trumpomis, savanoriškomis konsultacijomis.

Rekomendacijos dirbantiems su Ukrainos jaunimu (PDF)

Tyrimo metodologija ir metodika (PDF)